Kino Autopsija #1

Tado Vidmanto "Gautas iškvietimas"

Užėję į lietuviškojo komercinio kino morgą galime rasti daug įdomaus darbo autopsijom. Daugiausiai čia ilsisi komedijų. “Lietuvos Kino Centro” duomenimis nuo 1993-iųjų iki 2023-iųjų tarp top 10 daugiausiai pinigų surinkusių filmų net tris vietas užima lietuviškos komedijos. Jeigu žiūrint tik lietuvišką produkciją, top 10-tuką sudaro 7 komedijos. Paprasčiau tariant - labai mes mėgstam pasijuokti. Tad ir pradėkim graudžiai juoktis nuo vieno pelningiausių mūsų tautos režisierių, Tado Vidmanto, pilnametražio debiuto “Gautas iškvietimas”.

“Gautas iškvietimas”

Režisierius: Tadas Vidmantas
Premjeros data: 2016-03-04
Filmo pajamos: 837 143 €
Žiūrovų skaičius kino teatruose: 166 914
Filmo žanras: Juodo humoro komedija
Aktoriai: Timūras Augucevičius, Kristijonas Bartoševičius, Ramūnas Cicėnas, Marius Čižauskas, Giedrė Giedraitytė, Vaidotas Grincevičius, Donatas Ivanauskas, Gabrielė Malinauskaitė, Leonardas Pobedonoscevas, Marius Repšys, Giedrius Sasnauskas, Ineta Stasiulytė ir kt.
Žiniasklaidoje rastos recenzijos: 3

Nuotrauka iš IMDB

Siužetas: Komisariate mažinami etatai ir bus atleidžiami pareigūnai. Jie daugmaž visi yra beviltiški, bet daugiau ar mažiau entuziastingai tęsia darbus gindami ir saugodami tautiečius. Jeigu nuoširdžiai - čia visa istorija. Yra dar linija apie bandymą apjuodinti komisarą ir užimti jo postą, bet ten tokia intriga, kad rinkdamasis kuriuos šaldytus koldūnus pirkti patiri daugiau įtampos. Visas filmas yra sudarytas iš televizijos laidų “Farai”, “TV Pagalba” ir “24 valandos” įkvėptų trumpų epizodų, kurie prasideda nuo frazės “Gautas iškvietimas” (pagavot, ane?).
Šie epizodai mažai siejasi tarpusavyje ir nedaro jokios įtakos tolimesniam filmo veiksmui. Išskyrus pareigūnam sudaužius sraigtasparnį. Ten bent jau minimalios pasėkmės buvo. Taip pat įdomus sprendimas, jog dalis šių “sketch’ų” neturi aiškios pabaigos. Norėtųsi spėti, jog rašant scenarijų buvo bandoma atkartoti britų komedijinės trupės “Monty Python” pamokas. Šie grandai ne kartą minėjo, jog mažiausiai juokinga “bajerio” dalis yra pabaiga arba “punchline”. Todėl jų absurdo kupini “sketch’ai” tiesiog neturėdavo aiškios pabaigos. Bet čia dėl dokumentiką imituojančio filmavimo, atrodė jog tiesiog pabaigą nukirpo arba pamiršo nufilmuot.

Džiugu, jog filmas rodymo metu buvo labai sėkmingas kino teatruose ir net neabejoju, jog susilaukia peržiūrų “streaming’o” platformose. Tačiau, siužeto čia labai stipriai trūko. Veikėjų motyvacija neaiški, augimo nerasta, todėl ir jų veiksmai nesuprasi iš kur atsiranda. Niekas nepastatyta ant kortos, nesijaučia pareigūnų nerimo dėl likusių kelių etatų ar kažkokio lenktyniavimo tarpusavyje. Iš viso, net nepanašu, jog pareigūnai tarpusavyje, išskyrus ekipažo porininką, pažįstami. Realistiškai, čia būtų buvusi nebloga YouTube video serija apie nevykusių pareigūnų nuotykius. O gavome idėjų kratinį surištą vienu plonu siužeto siūlu, kuris braška kaip tik įmanoma.

Bajeriai: aha, čia jau prasideda skonio reikalas. Ar buvo kur juokiausi? Tikrai taip. Buvo net keli epizodai kur balsu susijuokiau. Bet didžioji dalis? Ummm… Na, labai tokie “šiūpeliu” per veidą juokeliai. Įstrigo man ir ir ta komedijos duona ir sviestas apie homoseksualius vyrus. Ypač nejauku buvo žiūrint į Ironvyto ir Donato Ivanausko bandymus perteikti potencialiai kalinių patiriamą seksualinę prievartą. Arba tas bandymas miške išprievatartauti be sąmonės gulinčią Livą (aktorė Ineta Stasiulytė). Gal anksčiau atrodė kaip “aštrus” prikolas, bet vat žiūrint nemalonu ir tiek.
Daug tikėjausi iš Vaidoto Grincevičiaus ir Giedriaus Sasnausko. Buvau girdėjus, kad šie du vaikinai be konkurencijos buvo juokingiausias ekipažas filmo metu. Tačiau filme jie buvo matomi labai trumpai ir po stipraus prisistatymo daugiau nieko įsimintino neparodė.
Būsiu gal kiek nuoboda, bet Vitalijos Mockevičiūtės “antrosios Lietuvos” gyventoja buvo ganėtinai išvystyta veikėja, su sėkmingais ir jos sukurtą charakterį atitinkančiais bajeriais. Momentais prajuokindavo ir Ineta Stasiulytė bei jos santykiais nepatenkinta pareigūnė Liva. Bet svarbiausia, kad gavom bajerį apie veganus. Nes jau buvau beveik išsigandus, kad neišgirsiu šios žanro klasikos.
Filmo komanda žadėjo gerą, juodą ir vietomis suimprovizuotą humorą. O gavom kaip visada lytinius organus, keiksmažodžius ir daug nepatogaus juoko iš Lietuvos regionuose matomos atskirties ir kitų skaudulių. Juk juokinga, nes mes tai ne tokie.

Aktoriai/Personažai: aktorių (ar bandančių vaidinti įžymybių) šiame filme buvo labai daug. Sakyčiau per daug. Realiai per visą filmą normaliai apžvelgti visų ekipažų mes nespėjom. Juolab nespėjom ir geriau susipažinti su iškvietimų veikėjais. O dabar iš karto ir pati sau paprieštarausiu. Nors veikėjų atrodo filme stipriai per daug, bet penkiuose iškvietimuose matom komiką Mantą Katlerį, keturiuose - Rimantę Valiukaitę. Kirilas Glušajevas su Mantu Vaitiekūnu irgi buvo dažni epizodų veikėjai. Tad aktorių ir per daug, ir tuo pačiu per mažai.
Bet čia mes turėtumėm kalbėti apie vaidybą.

Vaidyba: Tad apie ją ir pakalbėkim. Filmo metu jautėsi atskirtis tarp profesionalių aktorių (Vitalija Mockevičiūtė, Marius Repšys, Mantas Vaitiekūnas, Kirilas Glušajevas, Ineta Stasiulytė) ir pakviestų įžymybių. Jeigu režisieriaus bei scenarijaus trūkumus profesionalai dar gebėjo kažkiek užglaistyti savo patirtimi, tai verslininkas Donatas Ivanauskas (geriau žinomas kaip atlikėjos Jazzu mylimasis Diudytė) atrodė pasimetęs ir nerangus. Vis dar svarstau, ar vaidmenį jis gavo dėl draugysčių su filmo kūrėjais. Pasimetus ir susikausčius prieš kameras atrodė ir aktorė Gabrielė Malinauskaitė-Rudzienė. Jos meilės linija su Mariaus Repšio Bronsonu buvo tokia pat įtikinama kaip Vėgėlės rinkiminiai pažadai. Sunku pasakyti, ar jai pritrūko stipresnės režisieriaus rankos ar tiesiog buvo ateita honoraro pasiimt. Įtikinamai pasimetusią ir savotiškai mielą pareigūnę Simą suvaidino aktorė Giedrė Giedraitytė (prunkštelėjau išgirdus ją prisistatant pareigūne Simona Simonaityte). Visgi, filme stipriausiai pasirodė Ineta Stasiulytė, kuri gal ir per dažnai gauna arogantiškos raganos vaidmenį, bet jai regis be pastangų jis pavyksta. Jos natūralumas ir laiku pasakomos replikos nemažai ištempė ir Timūro Augucevičiaus pasirodymą, kuris tiek pareigūną Kobrietį, tiek Laisvės TV “Tiek žinių” veda identišku tonu. Gal tik filme keikiasi daugiau. Paminėti reikėtų ir Marių Čižauską. Jo nuolat apsipūtęs, įžūlus ir pats savim patenkintas Kižas atliko savo funkciją ir buvo turbūt labiausiai įtikinantis siužeto posūkiuose.

Cameos (įžymybių pasirodymas iškvietimuose): Viešpatie tu brangus, jau tiek prifarširuota jų buvo, kad filmui artėjant link pabaigos erzint pradėjo. Nuo Užkalnio iki B’avarijos. Keli jų maloniai nustebino, kaip savižudis Mikutavičius, kaime pijokaujantis Algimantas Čekuolis ar prie sugriuvusios trobos akordeonu grojantis Andrius Kulikauskas. Kiti buvo labiau reikalingi filmo marketingui negu kažkokiem filmo siužetiniam vingiam. Kai kurios įžymios kviestinės žvaigždės filme suvaidino keliuose skirtinguose iškvietimuose ir sakyčiau iššvaistė savo netikėtumo faktorių. Kai pirmą kartą filme pamatom nuogą komiką Dominyką Klajumą - juokinga. Antrą kartą - ok, nuogas Klajumo špėmpelis ir kumpiai. Cool.
Neįprastas pasirinkimas buvo ir vienas garsenybes pristatyti kaip juos pačius, o kitus - kaip fikcinius veikėjus. Tada prasideda painiava, kodėl Baumila filme vaidina save, o Algis Ramanauskas - bevardį ir nekalbantį vandalą. Pritrūko vientisumo ir vienodų sprendimų.

Režisūra: labai neišsiplečiant - silpnai atrodė su ta režisūra. Žinant, kad Tadas Vidmantas nemažai pastangų įdeda į savo kūrybą, čia atrodė, jog reikėjo greitai ir kaip išeina. Ne vienas aktorius ar įžymus lietuvaitis atrodė sutrikęs ir be vietos, tarsi tekstą pamiršęs. Scenos atrodo per vėlai nukirptos, dėl ko atsiranda toks nejaukus, dvyliktokų išleistuvių video pojūtis. Labai kliuvo ir filmo pabaiga, kur mes išsiaiškinam kas ir už ką kalti, o tada gaunam visiškai random dar kelis iškvietimus. Matyt buvo ekstra prifilmuota ir gaila buvo iškirpti.
Nors filme buvo įdomių sprendimų ir jautėsi, jog pačiai komandai buvo smagu kartu kurti, daugiau prasmės šitas filmas nelabai turi. Tokia “Jackass” kompiliacija, tik apie bukus policininkus ir dar bukesnius pažeidėjus. O visi šansai socialinei ar profesinei kritikai, pašiepimui anuose laikuose įstrigusiai provincijai ar nevykusiem politiniam sprendimam liko neišnaudoti. Geriau duokim Katleriui pakalbėt apie moters patenkinimą ar Valiukaitei suvaidinti asocialią motiną, kuri smurtauja prieš vaikus. Vis tiek visi eis žiūrėt.

Autopsijos išvada: Taigi, kodėl išnešame šį filmą kojomis į priekį? Filmas yra žiūrimas, tinkamas vakarui kai nenori apsikrauti ir tiesiog išjungti smegenis. Čia jeigu “Farai” būtų ilgametražis filmas. Pasitaikė juokingų momentų ir vykusių aktorinių sprendimų, taip pat jautėsi, kad komanda puikiai leido laiką. Filmas galus atidavė dėl siužeto nebuvimo, paviršutiniškų situacijų ir nulinio veikėjų augimo, kuris suteikė mums nebent YouTube kanalo vertą turinį, o ne kinui skirtą jauno ir progresyvaus režisieriaus debiutą.